Apsvaigę nuo rasos lašų
keliu einame abu - aš ir tu.
Pažiūrime vienas į kitą trumpai
ir suprantame,kad mes mylime tikrai.
Tai ne sapnas,ne svajonė,kupina
ilgesio,džiaugsmo,meilės pažadų.
Tai ne sapnas,ne svajonė.
Aš tuo tikiu.O tu?
Mes esame labai skirtingi abu
bet šiam gyvenime nėra nieko,ko neįveiktume kartu.
Tai ne sapnas,ne svajonė
tai - realybė,kupina vilčių,
troškimų meilės nenuslopintų
ir aistros,tos pirmykštės,švelnios aistros
kuri mūsų širdyje ir vėl liepsnos,
nes mūsų kūnuose plaka tik viena didelė širdis,
kuri,kol mes būsim drauge,neperskils.
Ji neperskils,nepasidalins į dvi
mažas širdutes,mažai ką jaučiančias.
Mūsų kūnuose plaka tik viena širdis,
kol mes būsim gyvi,ji neperskils.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą