La vita è dolce...

--*

2011-07-07T09:47:00.000-07:00

Kaip lietus vėlyvą rudenį,aš skalausiu tau veidą,
Kaip vasaros saulė šypsosiuos sapne.
Kaip jaunas mėnulis apgaubsiu aksominę odą,
Ir vis kartosiu,kad būsiu šalia.

Pasiųsiu paukštelį,kad tau pačiulbėtų
Mudviejų giesmę kurtą pernakt,
Apie bundančią gyvenimo viltį,
Kuri niekados nebegali užgest.

Naktį tavo akys nuostabios
Kaip deimančiukai prabangiam vėriny.
Kai jos pažvelgia į manasias
Vis savęs klausiu : Kas tu esi?

Gal vaikystėję mėgtas žaislas,
O gal graži gėlė pakelėj?
Galgi didingas griaustinio aidas?
Tą sužinosiu jau per vėlai.

Noriu,kad amžiais būtum laiminga,
Būti savim tau užtektų drąsos,
Iki mirties visad būtum žavinga,
O po mirties - deivė šviesos.

Kaip karšta arbata ankstyvą rytą aš užliesiu tave šiluma ;
Kai nerasi sau ramybės - atpalaiduosiu kaip tekila.
Jie kada skaudės tau širdį,būsiu šokoladas nuostabus,
O jei kada tau atsibosiu - pasakyk,ir manęs čia nebebus.

***

2010-12-18T00:47:00.000-08:00

Jausti,jausti meilę begalinę,
Šilumą tų spindinčių akių.
Matyt tą tviskančią žydrynę,
Kurios pamiršti negaliu.

Tuos tavo vėjo sutaršytus plaukus,
Ir lūpas,saldžias kaip medus.
Tą tavo gražų,įspūdingą kūną,
Kurio netekti negaliu.

Tu man kaip oras,kaip karštis smėlingos dykumos,
Tu kaip vanduo šaltinio - tyras.
Deja,tik prisiminimas apie tave man liko,
ašaros tik byra.

Samprotaujamojo tipo rašinys"Žmogus nuolat yra pasirinkimo kryžkelėje"(Pagal Viljamo Šekspyro "Hamletą")

2010-12-02T07:26:00.000-08:00

Gyvendami žmonės susiduria su daugybe problemų,kurias reikia išspręsti,pasirenkant vieną ar kitą sprendimo būdą.Šiuolaikiniai žmonės kasdien sprendžia įprastus,kasdieniškus klausimus:kaip sumokėti mokesčius už būstą,padengti komunalines išlaidas,nusipirkti maisto,drabužių ir panašiai.Problemos sprendžiamos skirtingai:vieni žmonės ieško išeities iš,atrodo,kebliausios padėties,kiti nusprendžia baigti gyvenimą,taip tikėdamiesi išspręsti iškilusias problemas.Taigi kiekvienas asmuo anksčiau ar vėliau prieina savo pasirinkimo kryžkelę,momentą,kai reikia ką nors pasirinkti,nuspręsti.
Tokį momentą priėjo ir žymaus Anglijos dramaturgo Viljamo Šekspyro dramos "Hamletas" pagrindinis personažas-sužinojęs,kad jo mylimą ir gerbiamą tėvą nužudė dėdė Klaudijus dėl valdžios,turtų ir moters-Hamleto motinos-nebežino,kaip elgtis.Princas turi dvi išeitis-atkeršyti arba nieko nedaryti ir tiesiog gyventi toliau.Hamletas pasirenka pirmąją-keršyti.Tuomet atsiranda kita dilema-kaip keršyti:nužudyti ar leisti dėdei kankintis dėl sąžinės priekaištų.Pasirinkimai princui yra labai sunkūs,todėl Hamletas ieško paramos iš vienintelio jam likusio brangiausio žmogaus-motinos,dėdės žmonos Gertrūdos.Tačiau pamato,kad iš karalienės nesulauks pagalbos.Tuomet princui iškyla klausimas:būt ar nebūt?Gyventi pasaulyje,pilname neteisybės,melo,smurto ir išdavysčių,ar mirti ir visa tai užbaigti?Iš trečiojo veiksmo pirmosios scenos Hamleto monologo"Būt ar nebūt-štai klausimas"žodžių "baimė to,kas mūsų laukia mirus<...>žlugdo valią ir verčia esamąjį blogį vilkti neieškant naujo<...>taip sąmonė paverčia mus bailiais" aišku,kad herojus netiki,jog po mirties jam bus lengviau gyventi.Princas bijo,kad,jam išėjus anapilin,siela liks gyva ir veikėją kamuos toks pat gyvenimas,kaip ir žemiškajame pasaulyje.Miręs jis netektų net ir menkiausios proto kontrolės,dėl ko ir nerimauja.Todėl šios problemos princui atrodo neišsprendžiamos.Hamletui nuolat reikia iš ko nors rinktis,nors jam tai padaryti sudėtinga.
Ne tik knygų herojai,bet ir realūs žmonės susiduria su daugybe įvairių problemų.Šiuo finansinės krizės laikotarpiu daugelis žmonių galvoja,kaip išgyventi,būsimi studentai-mokytis Lietuvoje ar išvykti į užsienį.Jauni žmonės sprendžia,kur naudingiau gyventi.Dažnai pasirenkama išvykti svetur.Statistikos departamentas skelbia,kad du tūkstančiai devintųjų metų pradžioje Lietuvoje gyveno šešiolika tūkstančių mažiau gyventojų nei prieš metus.Du tūkstančiai dešimtųjų balandį savo išvykimą iš šalies deklaravo vienuolika tūkstančių gyventojų-5,4 karto daugiau nei kovą.Šie duomenys rodo,kad žmonėms geriau gyventi ten,kur geresnės sąlygos-taigi jie priima sprendimą išvykti gyventi,mokytis ar dirbti kitur.Taigi,renkasi ne tik išgalvoti,bet ir realūs žmonės.
Knygų herojai,visai kaip ir realiai egzistuojantys,gyvenantys žmonės,prieina savo gyvenimo kryžkelę,metą,kai reikia apsispręsti,kaip gyventi,galbūt,ką pakeisti,kad būtų geriau gyventi.Tiesa,Hamleto ir šiuolaikinių žmonių priimami sprendimai priklauso nuo aplinkybių,kurios labai skiriasi.Hamleto pasirinkimas-dvasinis,jis renkasi keršyti iš pagarbos,meilės tėvui,moralinių įsitikinimų,teisingumo,realių žmonių pasirinkimai buitiški,priklauso nuo susiklosčiusių aplinkybių.Mano nuomone,jie visi elgiasi taip,kaip jiems atrodo tinkama ir būtina,todėl nėra už ką žmonių teisti-kiekvienas turi teisę nuspręsti savaip.
Gyvendami žmonės priima sprendimus dėl kasdienių,buitiškų dalykų,kurie jiems padeda gyventi toliau.Manau,kad sprendimų priėmimas-neatsiejama gyvenimo grandis.Kažką rinktis turi kiekvienas asmuo.

Atleidžiu.

2010-07-28T01:53:00.000-07:00

Virš debesų audrų
einu per gyvenimą.
Kad ir būtų taip skaudu
su baime ir nerimu.

Net nenoriu prisimint
tų akių,tų lūpų.
Tų jausmingų bučinių,
to meilaus,reikšmingo žvilgsnio.

Net jei man labai skaudu,
aš atleidžiu tau,
kad įskaudinai mane,
nors man to per daug.

Išgyvensiu be tavęs,
nors ne taip galvoju.
Kada nors man tai pavyks,
apie tai svajoju.

Vėl džiaugiuos nauja diena,
saulė vėlėi šviečia.
Susirasiu kitą aš,
to labai norėčiau.

Po kiek laiko prisiminus
pilvas plyš iš juoko.
Bus tada labai smagu
pasijuokt iš skausmo.

Širdis.Ji neperskils

2010-07-28T01:44:00.000-07:00

Apsvaigę nuo rasos lašų
keliu einame abu - aš ir tu.
Pažiūrime vienas į kitą trumpai
ir suprantame,kad mes mylime tikrai.
Tai ne sapnas,ne svajonė,kupina
ilgesio,džiaugsmo,meilės pažadų.
Tai ne sapnas,ne svajonė.
Aš tuo tikiu.O tu?
Mes esame labai skirtingi abu
bet šiam gyvenime nėra nieko,ko neįveiktume kartu.
Tai ne sapnas,ne svajonė
tai - realybė,kupina vilčių,
troškimų meilės nenuslopintų
ir aistros,tos pirmykštės,švelnios aistros
kuri mūsų širdyje ir vėl liepsnos,
nes mūsų kūnuose plaka tik viena didelė širdis,
kuri,kol mes būsim drauge,neperskils.
Ji neperskils,nepasidalins į dvi
mažas širdutes,mažai ką jaučiančias.
Mūsų kūnuose plaka tik viena širdis,
kol mes būsim gyvi,ji neperskils.

Pažvelk ten

2009-12-30T01:22:00.000-08:00

Pažvelk į dangaus skliautą -pamatyk žvaigždes,akimis sudaryk Grįžulo Ratus.
Pažvelk į draugo sielą,širdimi užgydyk jo žaizdas.
Pažvelk į pasaulį -pamatyk jo grožį,svarbą ir didybę.
Pažvelk į meilės sklidiną žmogaus širdį,pamatyk tai,ką svajojai matyti.

Pažvelk į saulę,priimk jos skleidžiamą šviesą ir šilumą.
Pažvelk į savo padarytus gerus darbus,atrask tikėjimą ir gėrį.
Pažvelk į žaibą audringą naktį,rask jėgų jam pasipriešinti.
Pažvelk į rojų ten aukštai virš debesų,ten rasi tai,ko gyvenime tau gali prireikti.

Be pavadinimo/Pavadinimo nereikia

2009-12-29T09:19:00.000-08:00

Išvysti,pajusti,suprasti.
Sugauti,niekada nepaleisti.
Pažvelgti į saulę ir tarti žodžius.
Mylėti,truputį nekęsti visų.

Eiti pirmyn,žengt į pasaulio kelią,
Atrasti šviesą,tamsą ir centrą tarp jų,
Aukoti dalelę savęs dėl kitų gerovės,
Išsaugoti tai,kas tau tikrai brangu.

Priešui padėti,draugą paguosti.
Nelaimėje nepalikti nei vieno.
Angelu būti,nieko neskriausti.
Nuo blogio atsitverti lyg siena.

Nepasiduoti pagundoms,pamatyti šviesą tunelio gale,
Nepiktnaudžiauti meilės burtais - įskaudint gali jie tave,
Pažvelgt į savo sielą,išvalyt ją nuo kančių,
Ir suprasti savo vietą šiam pasauly iš tiesų.

Naujoms galimybėms uždegti žalią šviesą,
Pažinti tikrąjį džiaugsmą ir tiesą,
Atskleisti pasauliui savo talentus visus,
Ir suprasti,kad tokio kaip tu niekuomet nebebus.

Mylėti žemę,dangų - visus.
Pamiršti savo rūpesčius sunkius.
Džiaugtis,gyventi kiekviena minute,
Nes nežinai,kuri minutė tau taps paskutine.

Yra verta

2009-07-05T10:51:00.000-07:00

Tikėti verta,bet tik tada,kai turi kuo tikėti.
Matyti verta,bet tik tada,kai turi į ką pažiūrėti.
Girdėti verta,bet tik tada,kai turi ką girdėti.
Judėti verta,bet tik tada,kai turi kur nueiti.
Kovoti verta,bet tik tada,kai turi dėl ko kovoti.
Siekti verta,bet tik tada,kai tikrai nori pasiekti.
Mylėti verta,bet tik tada,kai turi ką mylėti.
Svajoti verta,bet tik tada,kai turi dėl ko svajoti.
Džiaugtis verta,bet tik tada,kai turi dėl ko džiaugtis.
Liūdėti verta,bet tik tada,kai iš tiesų turi dėl ko liūdėti.
Didžiuotis verta,bet tik tada,kai iš tiesų turi kuo didžiuotis.
Gyventi verta,kai žinai,kad turi dėl ko gyventi.
Tikėti verta,bet tik tada,kai turi kuo tikėti.

Tu.

2009-07-05T10:43:00.000-07:00

esi angelas,labai gražios nakties,
mano meilė,kuri kaip dūmas neišblės.

mano pasaulis,pilnas žibančių žvaigždžių,
mano svajonė,kurios išsipildymu tikiu.

tikėjimas,kad viskas bus gerai,
burtininkas,kurio niekad neišblės kerai.

paukštis,pakilęs virš debesų,
pasaulis,kuriame gyvenu.

mėnulio pilnaty

2009-05-17T13:05:00.000-07:00

mėnulio pilnaty….su ašarom sūriom akyse…
žvelgiu į tave ir laukiu, kol sugrįši pas mane….
man sunku, ir neramu…dieną naktį liūdžiu…
nežinau, kur tave surasti…
bijau, kad tau atsitiks kažkas baisaus-likimas apgaus,
ar nedori žmonės-tik lauks, kol tu suklupsi savo laimės kupiname kelyje…
žmonės, kurie nori tau pikto, ar tik naudos sau…
nesvarbu…svarbu tai, kad aš norėčiau-jei galėčiau-tave apsaugot nuo negandų, piktų žmonių,nedorų piktų darbų
bet gaila…tarp mūsų jau seniai nieko nebėra…
mėnulio pilnaty sėdžiu aš viena.
kaip gaila, kad tave matyti galiu tik iš tolo,lyg pro apsiblaususį stiklą lange
menkai teįžiūrėdama,beveik pamiršdama tavo šviesų, skaistų mėnulio skaisčios šviesos ir vakaro vėsos nupraustą TAVO veidą…
o, kaip gaila, kaip sunku man visa tai prisiminti kaip išblėso mūsų meilė,išnyko kaip dūmas, palikęs tik šėšėlį…

draugams

2009-05-17T13:03:00.000-07:00

Geri draugai - didžiausias turtas
O jų draugystė amžinai gyva.
Pasauly žmonės daug ką pamiršta,
bet draugas draugo - niekada.

ateik

2009-05-17T13:02:00.004-07:00

židiny ugnis užges-Jau seniai gili naktis.
Mielas, lauksiu aš tavęs,Lauksiu kol dangus nušvis.
Gera man, kai tu šalia,Nors tai buvo jau seniai.
Tik ateiki pas mane,Šiąnakt pas mane ateik.
Ateik - iš svajonių, iš sapnų,Ateik - aš laukiu seniai,
Ateik, nes tave aš dar myliu,Ateik, o meile, ateik.
Bet laukimas toks niūrus,Kai kankina nežinia.
Gal tavęs jau čia nebus?Gal ateisi tik sapne?
židiny ugnis užges-Jau seniai gili naktis.
Mielas, lauksiu aš tavęs,Lauksiu, kol dangus nušvis.
Ateik - iš svajonių, iš sapnų,Ateik - aš laukiu seniai,
Ateik, nes tave aš dar myliu,Ateik, o meile, ateik.
Viskas buvo tik apgaulė,Bet tavęs pamiršt negaliu.
Laukiu aš tavęs, laukiu,Bet jau seniai sulaukt negaliu……. sulaukt negaliu…. negaliu.
Ateik - iš svajonių, iš sapnų,Ateik - aš laukiu seniai,
Ateik, nes tave aš dar myliu,Ateik, o meile, ateik.

dar susitiksim

2009-05-17T13:02:00.003-07:00

ašarom drėksta akys po išsiskyrimo su tavim…
kuo toliau, be tavęs gyvent sunkiau…
amžiams tave praradau…
tikiuosi, tave dar susitiksiu…
ir štai, po amžinybės visos, pamačiau tave,vėlyvo rudens pragare…
atėjai, kad pasakytum: gyventi verta…
pasaulis pilnas įvairiausių staigmenų…
net nežinau, tavim tikėt ar ne…
atleisk, kad išdaviau tave, dėl to man širdį skauda dar labiau.
metas išsiskirti, sakei man tu, bet aš taip nemaniau.
neskaudink manęs dar labiau, užbaigiam šį reikalą greičiau…
išeidamas tarei: dar susitiksim…

myliu

2009-05-17T13:02:00.001-07:00

vėlyvą rudenį einu pro tave
matau šypseną tavam veide
žvilgsnis krypsta kažkur toliau… giliau…
matau tave, vėjo sukūryje, atrodo, to niekad nemačiau…
tik staiga, žvilgsnis lyg styga, lekia pro tave, tiesiai į mane…
mano akys klausia: kodėl?… kodėl?…
tavo šypsena atsako man: dar ne laikas…
vėl staiga-pajutau nerimą tavo akyse,neliko šilumos tavam veide,tik keisti prisiminimai…
nežiūrėk taip į mane-nuo ledinio tavo žvilgsnio man negera…
tyliai, švelniai ir lengvai-pasakysiu atvirai,tuos žodžius ištart sunku, bet, ką darysi, jei turiu?
taigi, sakau iš širdies,myliu tave išties…

tik tu

2009-05-17T13:00:00.000-07:00

už lango šviečia sidabrinis mėnuo…mane apakino jo šviesa…tik su tavim aš būsiu atsikėlus…tik tavo šilumą jaučiu savyje…tik tu man vienintelis,tik tu man brangus…tik tu man pasauly reikalingas zmogus…

kodėl?

2009-05-17T12:59:00.002-07:00

už lango taip šalta ir niūru…
vienatvė,liūdesys…ech…,kaip sunku gyventi…
be draugų,be artimo žmogaus…
tiesa,draugai yra,bet ne tada,kai jų labiausiai reikia?…
kodėl jie būna tada,kai tau linksma?kodėl jų nėra,kai būna sunku?…
yra tik tie kodėl,kodėl…pasaulyje esame vieni…deja…

Tau sunku?perskaityk.

2009-05-17T12:59:00.001-07:00

kartais būna sunku…labai sunku…atrodo,žemė slysta iš po kojų :
šiandien gavai blogą pažymį,tėvai ant tavęs rėkia dėl dalykų,dėl kurių nesi kaltas/-a,bendraklasiai ar kiti žmonės sukritikavo tavo išvaizdą ar elgesį.
Dievas mums siunčia tokius išbandymus,kuriuos kiekvienas galime atlaikyti.
Gavai blogą pažymį - turi laiko išsitaisyti ;
Susipykai su tėvais - neverta į tai kreipti dėmesio - vis tiek susitaikysit ;
Buvai sukritikuotas/-a dėl stiliaus,šukuosenos ar elgesio - numok į tai ranka - visi mes laisvi ir galim elgtis,kaip kas nori.
Taigi,jei tavo nuotaika sugedo dėl šių ar panašių dalykų - imkis tave ” vežančios ” veiklos ir pamiršk tai.
tavo nuotaika pasitaisys ;]
nepamiršk - gyvenime bus daug kliūčių - svarbiausia su jomis susitvarkyti. ;]

Sparnuotos frazės

2009-05-17T12:56:00.000-07:00

“Ar gali būti ramybė žemėje , jei ji visą laiką sukasi?”
“Negraužk savęs be reikalo, kiti tai padarys už tave.”
“Jei kalbi, tai tavo žodžiai turi būti geresni už tylą.”
“Bendras proto kiekis žemėje - nekintamas dydis, o žmonių vis daugėja.”
“Niekada nesiginčyk su kvailiu, kiti gali nepastebėti skirtumo.”
“Žvilgčiojimas į svetimus langus rodo, koks esi vienišas.”
“Jeigu sumuštinis krenta iš rankų, jis būtinai nukris sviestu į apačią.”
“Jeigu ilgai žiūri į bedugnę, tai bedugnė pradeda žiūrėti į tave.”
“Kai negali pataikyti į taikinį, tai imi taikytis į tą, kuris tą taikinį pastatė.”
“Jėgos naudojimas - silpnumo apraiška.”
“Niekada nepriekaištauk žmogui dėl tau padarytos šunybės, jei jam jau atleidai.”
“Žmogus nėra laisvas, jei jis negali įsakyti pats sau.”
“Pražysdamos gėlės neklausia, ar verta.”
“Laikrodis, lyg kekšė, vaikščiojanti po namus.”
“Jei aš būčiau karalius, o tu būtum karalienė, mes būtumėm karalius ir karalienė.”
“Tavo tėvas tikriausiai vagis, nes jis pavogė žvaigždžių spindesį ir įdėjo tau į akis.”
“Moterys būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį, nepatekdamas joms į nagus.”
“Vienaip ar kitaip vesk: jei gausi gerą žmoną - busi laimingas, jei blogą - tapsi filosofu.”
“Kai širdis myli - protas ilsisi.”
“Nesuartėk su žmonėmis, kurių sąžinė nepastovi.”
“Kiekvieną nuoširdų laišką dar kelis kartus rašome mintimis, tiktai gaila, kad tų minčių negauna adresatas.”
“Kas mažai myli, tas ir atleisti nemoka.”
“Įdomu, ką kalba žmonės, supratę vienas kitą be žodžių.”
“Bučiuojantis akys visada užsimerkia, nes jo pavydi lūpoms.”
“Žmonės, kurie neturi ką pasakyti - niekada nepritrūks žodžių.”
“Niekuomet nereikia grįžti ten, kur buvai laimingas.”
“Pasitraukti dar nereiškia baigti.”
“Svarbiausia yra tai, kuo tampi, o ne ką nuveiki.”
“Sėkmė gali padaryti tave turtingu, bet niekada nepadarys tavęs išmintingu.”
“Užuot laukusi, kad kada kas nors atneštų tau gėlių, verčiau pasisodink savo darželį.”
“Jei neturi šypsenos - padovanosiu tau savo vieną.”
“Jei žmogus nuolat kartoja, koks jis sąžiningas, gal jis pats tuo abejoja?”
“Žmonės blogai pateisina blogą atmintį, tačiau blogo sprendimo – niekada.”
“Ilgai laukdamas tinkamo laiko, gali visai niekad nepradėti. Pradėk dabar, nepaisydamas, kur esi ir ką turi.”
“Kiekvienas sutiktas žmogus žino kažką, ko tu nežinai, bet privalai žinoti. Mokykis iš kitų.”
“Dar nei vienas žmogus, nurydamas piktus žodžius, nepakenkė savo skrandžiui.”
“Tu nesijaudintum dėl to, ką žmonės apie tave galvoja, jei žinotum, kaip retai jie tai daro.”
“Žinau, kad tavo spinta prikimšta drabužių. Bet iš visų, kuriuos užsivelki, svarbiausias yra veido išraiška. Jei kas nors įsidėmi ne tavo šypseną, o kostiumėlį, vadinasi per mažai šypsojaisi.”
“Tu negausi to, kas yra teisinga ir teisėta, gausi tą, ką išsiderėsi.” (T.Braxton)
Amžinybė, tai dalykas, kurio žmogus niekada neturės savo valioje.
Tegul eilėraštis nereiškia nieko, bet būna [A. Makleišas]
Nesvarbu kiek gyvensi, bet kaip.
Gyvenimas yra ieškojimas, ieškojimas - kūryba [S. Nėris]
Viltis durnių motina, bet vaikų neapleidžia.
Aš nei vergas, nei karalius, aš žmogus.
Meilė ir džiaugsmas - dvyniai, arba vienas iš kito gimusieji [William Hastin]
Aukščiausias protas yra tas, kuris klausia net atsakydamas.
Žemėje daug stiprių, tačiau ne kiekvienas sugeba išskleisti sparnus ir pakilti.
Žmogus yra netobula tobulybė.
Tyla už žodį iškalbingesnė.
Pasaulis be meilės, kaip žemė be saulės.
Mes esame angelai su vienu sparnu, jei norime skristi turime apsikabinti.
Gyvenimas ne vanduo, jis turi virti esant bet kokiai temperatūrai.
Galbūt pirmoji meilė nerūdija, tačiau nebešildo, o antroji ir šildo ir nepelija.
Būk jam(jai) pirma(s), būk nors trečia(s), bet elkis taip, lyg būtum paskutinė(is).
Iksas įdomus tol, kol nežinoma jo reikšmė.
Moteris - rožė, ir žydi, ir kvepia, ir vysta.
Jei tyli - tylėk iš meilės, jei kalbi - kalbėk iš meilės, jei atsiimi žodžius - atsiimk juos iš meilės, jei atleidi atleisk iš meilės.
Imant prisipildo saujos, duodant - širdis.
Tu ir aš esame viena, jei darysiu bloga tau - sužeisiu save.