Bitė Vilimaitė "Žinios apie mylimą žmogų"

Ši novelė palietė jautrias mano esybės stygas,nes atspindi,galima sakyti,nuolatinę mano dvasinę būseną.Vienatvė visur.Už,prieš,prie ir aplink mane,didelė ir galinga.
Novelė apie mergaitę,laukiančią mylimo vaikino laiško,nors jis nežino,jog egzistuoja.Mergaitės lūkesčiai,svajonės beprasmiškos - ji niekada negaus iš to vaikino žinios.
Bet kūrinys man patiko ne dėl to,kad kenčiu dėl nelaimingos meilės.Nesu ir niekada nebuvau įsimylėjusi.Netikiu meile ir nuoširdžiai nesuprantu tų žmonių,kurie dėl jos kankinasi.Tiesiog nesuvokiu,kam to reikia.Kam apsunkinti save? Mielai pasiklausyčiau,ką atsakytų kenčiantys ar jau pamiršę "meilės druskos" skonį.