šeštadienis, gruodžio 18, 2010

***

Jausti,jausti meilę begalinę,
Šilumą tų spindinčių akių.
Matyt tą tviskančią žydrynę,
Kurios pamiršti negaliu.

Tuos tavo vėjo sutaršytus plaukus,
Ir lūpas,saldžias kaip medus.
Tą tavo gražų,įspūdingą kūną,
Kurio netekti negaliu.

Tu man kaip oras,kaip karštis smėlingos dykumos,
Tu kaip vanduo šaltinio - tyras.
Deja,tik prisiminimas apie tave man liko,
ašaros tik byra.