Bitė Vilimaitė "Žinios apie mylimą žmogų"

Ši novelė palietė jautrias mano esybės stygas,nes atspindi,galima sakyti,nuolatinę mano dvasinę būseną.Vienatvė visur.Už,prieš,prie ir aplink mane,didelė ir galinga.
Novelė apie mergaitę,laukiančią mylimo vaikino laiško,nors jis nežino,jog egzistuoja.Mergaitės lūkesčiai,svajonės beprasmiškos - ji niekada negaus iš to vaikino žinios.
Bet kūrinys man patiko ne dėl to,kad kenčiu dėl nelaimingos meilės.Nesu ir niekada nebuvau įsimylėjusi.Netikiu meile ir nuoširdžiai nesuprantu tų žmonių,kurie dėl jos kankinasi.Tiesiog nesuvokiu,kam to reikia.Kam apsunkinti save? Mielai pasiklausyčiau,ką atsakytų kenčiantys ar jau pamiršę "meilės druskos" skonį.

Rytoj prasideda PAVASARIS! :)) Ir visai nesvarbu,kas tik kalendorinis,nesvarbu,kad už lango neblogas sluoksnis lipnaus sniego,kurį norisi išgerti,kad pražystų sodai,pievos ir laukai,žaliuotų medžiai,krūmai ir rugiagėlė pakelėj.Bet kol kas taip nėra,ir nepanašu,jog artimiausiu metu įvyks.
Nors ir spalvos nedžiugina ir nėra labai jau didelis jų pasirinkimas,retkarčiais pasirodanti saulė jas atperka.Tiesa,tenka džiaugtis tik saulės užuomazgomis,bet man ir to pakanka.Šią minutę,šią akimirką.
Sugiedokim odę pavasariui,žiedams ir šilumai,gal tada jis greičiau aplankys išsiilgusias širdis. :)) Ačiū.

Baigėsi vasaris,šiais metais keliamasis.
Džiaugiuosi pagaliau sulaukus jo tirpsmo metuose.Pirmiausia dėl to,jog šiais,kaip nei vienais praėjusiais metais,vasaris - labai skausmingas mėnuo.Teko atsisveikinti ir palydėti į nebūtį vieną žmogų,o tai reiškia daug daug streso,skausmo ir kelias bemieges naktis ; bandymą susitaikyti ir pasitikti ateitį ; paleisti visas žmogų naikinančias mintis.Sunku pamiršti.O gal ir nereikia.Negalima.Negalima,nes tai būtų nepagarba tam žmogui.
Gvybė ir pražūtis - labai arti viena kitos.Vieną dieną planuoji,kaip rengsiesi egzaminams,baigsi mokyklą ir pradėsi naują gyvenimo etapą,o kitą - palydi draugą į paskutinę kelionę.Sunku apie tai net pagalvoti,o atlikti - dar skaudžiau.

Siempre en nuestros corazones,M.!♥

2012.02.14 Pokalbis-paskaita su N.Oželyte

Žmonės mokosi nuolat : kiekvieną dieną,kas minutę.Šiandien išmokau,jog nereikia bijoti siekti ; nereikia siekti/norėti ko nors tik dėl to,kad to reikia kitiems.Be to,kiekvienas GALI pasieki tai,ko nori.Niekas geriau už patį žmogų nežino,ko jam reikia,ko jis trokšta.Žmogus privalo atsakyti į klausimą : kam to reikia?.Ir visai nesvarbu,kokioje situacijoje jis keliamas,nes neatsakęs į šį klausimą jis negalės išspręsti smulkesnių,netgi buitinių problemų.
Šiandien vykusi paskaita - pokalbis padėjo man nusiraminti dėl smulkių problemų,o kartu iššaukė svarbų klausimą : ko aš noriu gyvenime,ką noriu veikti,dirbti?Dabar jau nebesu tikra savo pasirinkta kryptimi.Vyliuosi atsakyti į visus man rūpimus klausimus ir pasiekti ramybę,kurios kaip tik šiuo metu man taip trūksta.