Baigėsi vasaris,šiais metais keliamasis.
Džiaugiuosi pagaliau sulaukus jo tirpsmo metuose.Pirmiausia dėl to,jog šiais,kaip nei vienais praėjusiais metais,vasaris - labai skausmingas mėnuo.Teko atsisveikinti ir palydėti į nebūtį vieną žmogų,o tai reiškia daug daug streso,skausmo ir kelias bemieges naktis ; bandymą susitaikyti ir pasitikti ateitį ; paleisti visas žmogų naikinančias mintis.Sunku pamiršti.O gal ir nereikia.Negalima.Negalima,nes tai būtų nepagarba tam žmogui.
Gvybė ir pražūtis - labai arti viena kitos.Vieną dieną planuoji,kaip rengsiesi egzaminams,baigsi mokyklą ir pradėsi naują gyvenimo etapą,o kitą - palydi draugą į paskutinę kelionę.Sunku apie tai net pagalvoti,o atlikti - dar skaudžiau.

Siempre en nuestros corazones,M.!♥