Pastaruoju metu gavau vieną gyvenimo pamoką,sakyčiau,gana skaudžią,jei vadovaučiausi kitokiu požiūriu.Bet aš laiminga dėl savo sprendimo,nes gavau galimybę sužinoti.Įgijau truputį patirties,kai ką supratau apie gyvenimą ir pažinau savo nematomą asmenybės užkaborį.Todėl nei kiek nesigailiu nieko.Nič nieko.
Patirtis,nesvarbu,teigiama ar ne,palieka pėdsaką gyvenime,suteikia galimybę žmogui tobulėti kaip asmenybei.
Patirtis neigiama - išvados teigiamos.Ir tai svarbiausia.Mes išgyvename tam tikrą įvykį,apmąstome,padarome naudingas išvadas ir pamirštame.Bent jau taip turėtų būti.
Geras posakis : "Patirtis - tai toks daiktas,kuris atsiranda iškart po to,kai buvo reikalingas." :)
Ir taip būna visada,nes neįmanoma išmanyti visų dalykų.Aš net nenorėčiau,kad būtų įmanoma.