Praeitį galima,o dažnokai - ir reikia,pamiršti,jeigu joje - kas nors slogaus,negero,žmogui trukdančio.Galbūt žmogaus gyvenime kažkas stipriai nepasisekė,gal jame pasitaikė įskaudinusių žmonių,o galbūt nutiko dar kas nors blogo ir skaudaus.Bet,kaip mano draugė sakė : "Jei nepasisekė šiandien,dar nereiškia,kad rytoj nepasiseks."Pritariu jai.Niekada nereikia ir negalima pasiduoti,net jeigu (ypatingai jeigu) kažkas klostosi ne pagal planą.Svarbiausia ne tai,kad atsitiko,o tai,kaip su tuo susidorosi.Geras posakis : "Tai,kas žmogaus nesužlugdo,padaro stipresniu".Tai tiesa - išlieka tik stiprūs žmonės.
Nežinau kaip kitiems,bet man,kiek pamenu,buvo skaudi draugės išdavystė.Nelabai malonu,o ir lengva,susitaikyti su faktu,kad tavęs reikėjo tik savo poreikiams patenkinti.O tada,kai tampi nebenaudinga,tave išmeta kaip šunį.Todėl visus,tai patyrusius,nuoširdžiai užjaučiu.Bet nežinau,kodėl,nes reikėtų užjausti tuos,kurie pameta padėti norinčius žmones.Jie galiausiai liks vieni,ir labai abejoju,ar laimingi,nes žmonės - socialios būtybės,kurioms reikia nuoširdžios draugystės.Tik ne visi sugeba įvertinti tai,ką turi.Kai pradedi norėti daugiau,nei turi,netenki net to,ką turėjai.Toks tas gyvenimas.Teisingas,iš tiesų.Galiausiai kiekvienas gauna tai,ko nusipelnė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą